guoliauti

guõliauti, -iauja (-iauna), -iavo intr. 1. gulti pogulio: Vaikas muikstos guoliaut (norėtų eiti pogulio pamiegoti) Rš. Nuejo guoliaut Rš. 2. gulinėti sergant: Karvė, avis, žmogus guõliauna Rš. Mažai ką padarė – visą dieną guõliavo, galvą skaudėjo Rš.